Pievų gėlių puokštėje sutelpa visas sezonas - daugybė ne vienerių metų visų juslių prisiminimų. Juk pievų gėlių puokštės ypatingos dar ir tuo, kad augalai pačių floristų su(at)rasti, skinti, gabenti, puoselėti: Dievo dovanos, dėkinga širdimi priimtos ir panaudotos. Jeigu paklaustumėt, išgirstumėt ne tik praktinių patarimų, kaip ir kokius pievų žiedus ilgiausiai išlaikyti pamerktus vazoje, sužinotumėte ne tik apie netikėtai atrastas augimvietes, tvarų gamtinės medžiagos naudojimą ir Raudonąją knygą, bet ir patirtumėt beveik stebuklingų istorijų apie netikėtai aptiktą aromatą, apie maudynes skinant gėlės aukštoje pievoje po lietaus, apie netikėtas uogų ir medaus vaišes, nelauktai, bet, pasirodo, labai sėkmingai "užspringusį" automobilio variklį, o kartais kilometrus pėsčiomis - kelionę vien tam, kad pasisveikintum su ilgai lauktu žydėjimu, apie jausmą delne, braukiant per sunokusią sprigės dėžutę...

Pievų gėlės ypatingos, todėl ir sukurti kartais norisi kažką neįprasto, kartais nuotraukoje sunkiau įamžinamo. Pievų gėlės labai godžios vandeniui, todėl turėtų gana greitai atsidurti vazoje arba būti sukomponuotos taip, kad galėtų elegantiškai džiūti. Tikros pievų karalienės neprieštarauja komponuojamos ir su gėlynų, ir su komercinėmis gėlėmis, kartais gana subtiliai papildydamos vienos kitas.

Pievų gėlės pavaldžios metų laikams. Ir tai yra nuostabu!

0